Tėvavimas verčia išmokt atidumo. Negaliu sau leisti, kad kokia smulkmena praslystų, nes prasidės:
– kodėl man mažesnis, jam didesnis;
– kodėl nevienodai?
– man tas nepatinka, noriu kito!
Ir t.t., ir pan.
O kartais pagalvoju: „Nafig! Tegul pragaras prasideda DABAR!”