Su kaimynu pasibėdavojom kaip sunku vaikius išvest į darželį. Kiek tai atima jėgų. Kokie nusikalę jau iš pat ryto esam. Pasiguodėm, kad kažkas kažko nepadarė. Tada suvokiau. Gi pilnas miestas pervargusių dar prieš darbą žmonių, tad nekeista, kad kažkas kažko nepadaro.