Perkant mažiams batus karts nuo karto ateina mintis: ‘ant išaugimo’. Kadangi batus jiems perku dažniau nei sau, šiandien pagavau save iš inercijos apie sau perkamą avalynę galvojant: ‘ant išaugimo’. Bet laiku save sustabdžiau. ‘Kokio dar išaugimo?! Senapėdi, tu!’