Kartais atrodo, kad mūsų, vaikdirbiu, jau nebereikia. Vaikiai patys viską pasidarys, gražiai pažais, už rankyčių susikibę eis miegot. Jie gi mums sako: „Eik ten! Ate.“ .Mes nedurni. Nesitraukiam. Žinom, dar negreit… Ai va, jau pradėjo kaltis dėl šešėlio ant sienos.