O pamenat tuos laikus, kai vaikių dar nebuvo ant sprando, ant kelių, įsikibusių kojon ar prisisiojusių po stalu? Menat kai galvodavot: „aš tai savo vaikio TAIP neauklėsiu”; „aš su savu mažium tik TAIP darysiu”? Pamenat?Na?Tai kaip sekas?Kiek savų pažadų sulaužėt?