Visad suklustu, išgirdęs vaikius dėkojant.
Kai vienas kitam pasako „ačiū”.
Už mažmožį.
Paduotą žaislą ar pagalbą.
Kai tai skamba natūraliai ir pagarbiai.
Tada, jaučiu, kad dalis mano darbo jau padaryta.
O po sekundės jie susikala dėl mažmožių, nes kažkas nepadėkojo!