Grįžo dukra iš darželio. Apėjo ūkį ir užsuko pas mane.
– Tėti, – kažkaip formaliai ir su priekaišto gaida pradėjo ji, – tu kai ką pamiršai.
– Ką? – bandau prisiminti pažadus.
– Tu, – pauzė, – pamiršai, – dar viena pauzė, – paklot mano lovą.
Tiesa, nepaklojau. Kaltas. 