Kartais, kai vaikiai daro kokią nesąmonę, nusvyra rankos, sukrentu į kuprą ir tyliai klausiu:
— Ką jūs darot?
Brangiausioji galvoja, kad man jau viskas, bet aš tik persikraunu. Išvalau perpildytą kantrybės taurę. Kad galėčiau dar kelias akimirkas tvert tas nesamones.