Gyvenimas su vaikiais primena komedija. Tiesa, ne visad per nuovargį susiprantu pažvengt.Migdau mažę, niūniuoju lopšinę. Ji pradeda man pritart:– Aaa – kartoja mane. O tada staiga sušunka: – KOJA! – ir nusispardo antklodę.Taip lopšinės pažadina visus mūsų namuos.