Nuvarėm į kaimukį. Paleidom vaikį braidyt po pievas, bet ans pasirinko sėst prie vandens pilnų puodų ir su samčiu šventino visus praeinačius, bet labiausiai save.— Žiū, bus kunigu. – tarstelėjo uošvis.„Neduok die!” – pagalvojau. Tai tiek to mano ateizmo.