Ryte mylimoji sušnibždėjo „ačiū už naktį”. Ir aš žinau, kad šie žodžiai bei palaiminga jos šypsena visai nesusijusi su aistra ar mano gebėjimais lovoj. Paprasčiausiai tai buvo naktis, kai mažių apšokinėjau greičiau nei jis spėdavo suirzt ir pažadint brangiausiąją.
