Ruduo... Krenta lapai... Jie sukasi, lyg sušokdami paskutinį savo valsą. Tačiau pakyla vėjas, lapai keliasi iš savo ramaus miego ir vėl šoka... Galbūt jau kitą šokį, bet visa tai lygiai taip pat gražu! Geltoni, raudoni rusvi ir vis dar žalsvi: klevo, beržo, kaštono - lapai šoka šoka ir... nusileidžia ant pilkų rudens takelių...
Rudenėjančiu rugsėjo taku pas mus į Daniūnų bendruomenės namus atkeliavo džiaugsminga Rudenėlio šventė. Nenutrūkstantis vaikų klegesys, kruopščiai surengtos mamų ir tėvelių vaišės (tik iš lietuviškų vaisių, daržovių ir grybų) dar kartą visiems priminė, kad ir rudenį gali būti labai smagu. Meno vadovės Aušros Sidorovienės naujai suburtas vaikų folkloro būrelis džiūgino susirinkusiuosius naujai paruošta programa. Vaikai tarmiškai pasakojo apie išskridusius paukščius, dainavo senolių dainas bei šoko smagius ratelius.
Šventės dalyviams buvo pasiūlyta sugalvoti naująjam vaikų folkloro kolektyvui pavadinimą. Smagu, kad ne tik vaikai, bet ir tėveliai ant popieriaus lapelių rašė savo pavadinimų variantus: sprigtukas, vanagiukai, špokiukai, špokinyčia... Svarbu pažymėti, kad net trečdalio siūlymuose skambėjo – špokiukai arba špokinyčia. Būrelio vadovė Aušra žadėjo pasidomėti ar nėra respublikoje kolektyvų tokiu pavadinimu ir galbūt jau greitu laiku paskelbti naujo kolektyvo krikštynų datą.
Vakaras neprailgo - vaikai žaismingai atsakinėjo į tėvelių užmintas mįsles, žaidė smagius žaidimus, mamos dalinosi savo ruoštų patiekalų receptais. Visi gėrėjosi ir gardžiavosi rudeniškais skanėstais... Buvo labai gera, smagu, šilta...
Ir kas, kad rudenį saulė pakyla vis žemiau... Oras vėsta... Dienos trumpėja…