2014 m. kovo 1 d. eidamas 84-uosius metus, Respublikinėje Panevėžio ligoninėje mirė garbės kanauninkas Vytautas-Aloyzas Marozas.
Kunigas Vytautas gimė 1930 m. rugpjūčio 20 d. Ramygaloje, Povilo ir Marytės Valionytės šeimoje. Augo didelėje šeimoje: šeši vaikai – penki berniukai ir sesuo. Baigęs Ramygalos gimnaziją 1950 m. įstojo į tuometinį Kauno valstybinį universitetą, statybos fakultetą. Po vienerių metų išstojo ir pradėjo studijuoti Kauno kunigų seminarijoje. 1955 m. gruodžio 18 d. vyskupo Julijono Steponavičiaus Kauno Arkikatedroje Bazilikoje pašventintas kunigu.
Kunigas V.A. Marozas kunigišką vikaro tarnystę pradėjo Palėvenės parapijoje, tęsė Panevėžio Šv. apašt. Petro ir Povilo parapijoje, Dusetų, Pakruojo ir Biržų parapijose. 1963 m. buvo paskirtas Jūžintų parapijos klebonu, kur tarnavo iki 1971 m. Nuo tų metų savo prašymu vikaro pareigomis buvo perkeltas į Rokiškio parapiją, tačiau jau kitais metais laikinai perėmė klebono ir Rokiškio dekanato dekano pareigas. Nuo 1980 m. iki 1985 m. dažnai kilnojamas klebonu tarnavo Alizavos, Palėvenėlės, Sidabravo, Dapšonių, Truskavos ir Anciškio parapijose. Nuo 1985 iki 1991 m. administravo Biržų bei Geidžiūnų, o nuo 1991 iki 2003 Vadoklių ir Lėno parapijas.
Paskutinius savo beveik vienuolika metų altaristos tarnybą ėjo Panevėžio šv. apašt. Petro ir Povilo parapijoje. 2007 m. Panevėžio vysk. Jonas Kauneckas įvertinant kun. V. Marozo sielovadinę tarnystę, paskyrė Panevėžio vyskupijos katedros Kapitulos garbės kanauninku emeritu.
Kanauninkas Vytautas mylėjo savo kunigišką tarnystę ir ją uoliai vykdė. Jis mokėjo surasti tinkamą žodį ir suprasti tiek jauną, tiek vyresnį, buvo taip pat brolių kunigų, ypač jaunesnių, gerbiamas ir mylimas.
Amžinąjį atilsį duok mirusiam, Viešpatie, ir amžinoji šviesa jam tešviečia. Tegul ilsisi ramybėje.