Vos tris tūkstančius gyventojų turinčioje Ramygaloje prieš pusmetį pradėtą gaminti tualetinį popierių, popierinius rankšluosčius, servetėles ir nosines jau pripažino ne tik lietuvių, bet ir latvių bei estų vartotojai. Patiems ramygaliečiams pirmoji milijoninė privataus kapitalo investicija suteikė viltį, kad per septyniolika nepriklausomybės metų ištuštėjusį miestelį reanimuos būtent smulkieji verslininkai.

Rikiavosi prie vartų

Sovietmečiu duonos gaminiais ir vafliais garsėjęs Panevėžio rajono miestelis Ramygala nuo praėjusių metų šalies ir užsienio prekybininkams jau žinomas kaip kitos kokybiškos produkcijos gamybos vieta.

2006-ųjų vasarą iš Panevėžio į provinciją tualetinio popieriaus, popierinių rankšluosčių, servetėlių ir nosinių gamybą perkėlę miesto verslininkai tikina, kad geresnės vietos gamybai plėsti nerado ne tik Panevėžyje, bet ir kitose rajono vietovėse. Kur įsikurti, bendrovei „Eseira“ teko ieškoti po to, kai buvo nuspręsta įmonę modernizuoti ir plėsti jos veiklą.

„Bankui davus bendrovei kredito garantiją, netrukus ėmėmės dairytis vietos naujai įmonei miesteliuose ir kaimuose, nes Panevėžyje neradome tinkamo nekilnojamojo turto už prieinamą kainą, – „Verslo vartams“ sakė bendrovės „Eseira“ savininkas Erlandas Simaitis. – Įsitikinome, kad Ramygala labai tinkama verslui plėtoti vieta – miestelis yra strategiškai patogioje vietoje, o nekilnojamasis turtas pigus“.

Kai parėjusių metų vasarą „Eseira“ į Ramygalą atvežė 2 milijonus litų investicijų, prie pradėtos steigti įmonės vartų beveik iš karto ėmė būriuotis darbo ištroškę vietiniai.

„Darbo rinka nėra tokia tuščia, kaip baiminomės. Turėjome net iš ko rinktis“, – tvirtino E.Simaitis.

Perdirbs makulatūrą

Beveik 15 metų rinkoje dirbanti bendrovė dabar baigia derinti naują žaliavos – popieriaus – gamybos liniją. Tikimasi, kad ji pradės veikti kovą.

Iš Kinijos atvežti įrenginiai „Eseirai“ kainavo 600 tūkstančių litų. Kai jie pradės veikti visu pajėgumu, bendrovė, iki šiol atsiveždavusi žaliavą, importą tikisi sumažinti nuo 100 iki 20 procentų.

„Gamybai reikalingą žaliavą parsigabendavome iš Baltarusijos, Ukrainos ir Lenkijos. Nuo kovo importas sumažės penkis kartus, ir tai gerokai padidins mūsų gamybos efektyvumą ir prekybos apimtis, – įsitikinęs E.Simaitis. – Popierių gaminsime iš Panevėžio apskrityje surinktos makulatūros“.

Per mėnesį „Eseira“ planuoja pagaminti 180 tonų produkcijos.

Nedidelė bendrovė ryžosi investicijoms į savo verslą dėl palankios situacijos šalies rinkoje – iš esmės jai tenka konkuruoti tik su bendrove „Grigiškės“ ir su tokios pat produkcijos importuotojais.

„Eseirai“ ir importuotojams tenka po 15 procentų rinkos, o milžiniškas Grigiškių fabrikas kontroliuoja 70 procentų visos prekybos. Apie 40 procentų produkcijos Ramygalos bendrovė eksportuoja į Latviją ir Estiją. Bendrovės tualetinį popierių, popierinius rankšluosčius, servetėles ir nosinaites „Geras“, „Glorija“ ir „Primavera“ dažniausiai perka mažas ir vidutines pajamas turintys vartotojai.

Planuojama, kad bendrovės apyvarta šiais metais viršys 4 milijonus litų.

Vilčių teikia pramonės zona

Naujoji įmonė Ramygalai sukūrė 35 naujas darbo vietas, o pradėjus gaminti žaliavą įmonėje darbo ras dar 35-40 ramygaliečių. „Eseiros“ savininkai planuoja, kad investicijos atsipirks per 8 metus.

Vis dėlto verslininkai tikisi, kad tiek laiko neprireiks. Prekybai klostantis pagal optimistinį planą, bendrovė net planuotų naujas investicijas. Gamybos plėtrai sąlygos Ramygaloje palankios, nes šalia miestelio prie automagistralės „Via Baltica“ steigiama pramonės zona.

Praėjusių metų gruodžio 29 dieną Panevėžio rajono savivaldybė pasirašė paramos sutartį, pagal kurią ES skyrė šiek tiek daugiau nei 10 milijonų litų pramoninei zonai steigti. Iš viso projekto įgyvendinimas kainuos 14,9 milijono litų.

Už tuos pinigus iki 2008 metų rugsėjo šalia Ramygalos esantys valstybės 7,4 hektaro bus paversti pramonei tinkamais sklypais su visa infrastruktūra.

Statybos darbai prasidės jau šiemet. Strateginėje vietoje – pusiaukelėje tarp Panevėžio ir Kėdainių – iš pradžių turėtų būti įkurtos kelios modernios privataus kapitalo įmonės, o vėliau ir daugiau jų.

„Būsimoji Ramygalos pramonės zona teikia daug vilčių. Mūsų strateginiai planai yra glaudžiai susiję su šia zona, – teigė E.Simaitis. – Jeigu mūsų rinkos plėsis, ten iškiltų dar viena mūsų įmonė“.

Ramygaloje gyvena 3000, o visoje seniūnijoje – 4500 žmonių.

Darbo šiuo metu neturi apie 300 ramygaliečių, arba kas septintas darbingo amžiaus seniūnijos gyventojas.

Darius SKIRKEVIČIUS