Vasario 22 d. – Pelenų trečiadienis, gavėnios pradžia. Pelenai bus barstomi tik 11.30 val. Šv. Mišiose.
Gavėnios laikotarpiu tikintieji turėtų susilaikyti nuo triukšmingų renginių, pasilinksminimų. Tai atgailos, susikaupimo ir atsivertimo laikas. Pelenų trečiadienį, kiekvieną penktadienį ir Didįjį Tridienį katalikams privalomas sausas (be mėsos ir pieno produktų) pasninkas.  

Gavėnios metu Kryžiaus kelio stotys mūsų bažnyčioje bus einamos kiekvieną penktadienį 18.30 val. ir  sekmadienį po Votyvos Šv. Mišių.

Kiekvieną šeštadienio vakarą 19.00 val. bus giedami Graudūs verksmai.

Mūsų parapijinės rekolekcijos vyks –  kovo 24 ir 25 d. pamaldos 09.30 ir 11.30 val. Prieš Šv. Mišias  bus klausoma išpažinčių.

Klebono žodis pradedant 2012 metų Gavėnią: Gavėnia – atgailos metas

Jėzus dažnai kritikavo Rašto aiškintojus ir fariziejus, ne norėdamas juos paniekinti, bet norėdamas juos prikelti iš klaidų. Jis atmeta religines praktikas tų mokytojų, kas liečia  išmaldą, maldą ir pasninką, nurodydamas jų klaidas, nes tai, kas galėtų pasitarnauti dvasingumui, Įstatymo vykdymui, yra daroma tik pasirodymui. Žmonių klaidintojai yra klastingi Rašto aiškintojai, kurie patys nevykdo mokymo įpareigojimų.

Jėzus suteikia naują prasmę išmaldai, maldai ir pasninkui. Atmesdamas   klaidingas praktikas, kurios vykdomos dėl to, kad sulauktų pagyrimo, pagarbos, įvertinimo iš kitų žmonių, arba siekiant įgelti kitiems, kad to nedaro. Įstatymas įpareigojo pasninkauti vieną kartą per metus Susivienijimo Dieną (žyd. Jom ha – Kippurim), kai privalo vienas kitam atleisti, o keletą kitų dienų galima buvo pasirinkti savo nuožiūra. Fariziejai pasninkavo du kartus per savaitę, tai beveik šimtą kartų daugiau, negu reikalavo Įstatymas. Pasninko metu dalindavo išmaldą ir mokė, kad pasninko vertė priklauso nuo išdalintos išmaldos dydžio. Kai kurie mokytojai mokė, kad išganymas yra tos praktikos rezultatas.

Fariziejai pasninko metu vengė bet kokio malonumo, todėl nesiprausdavo veido ir netepdavo galvos aliejumi, nors kai būdavo karšta labai išdžiūdavo oda. Tačiau tokia nuostata nebuvo iš Dievo, todėl Jėzus liepia savo mokiniams: ,, Kai tu pasninkausi ištrink savo galvą aliejumi ir nusiprausk veidą, kad ne žmonėms rodytumeisi jog pasninkauji, bet savo Tėvui, kuris yra slaptoje“.

Jėzus atiduodavo daug prašantiems. Niekas nesirūpino taip žmonių reikalais, kaip Jėzus gydydamas ligonius, prikeldamas mirusius, išvarinėdamas demonus. Išdalinimas įsigyto gėrio konkrečiu tikslu, dovanojimas, teisingai paaiškina išmaldos reikšmę.

Jėzus keldavosi anksti ir melsdavosi už žmones būdamas toli nuo jų. Niekas Jo nematė, o mokiniai kartais ieškodavo vietos, kur Jis slaptoje meldžiasi. Savo mokinius Jėzus mokė, kad ir jie turi rasti vietą, kurioje galėtų kaip Jis kalbėti su Jo Tėvu.

Savo viešają veiklą pradėjo nuo pasninko dykumoje. Atsisakė žemiško maisto, visiškai atsidavė dangiškajam Tėvui, gyveno šv. Dvasios galia. Mąstė Dievo žodį, meldėsi ir pasiruošė Dievo valios vykdymui.

Jėzaus mokiniai turi rinktis, ar elgtis taip kaip fariziejai, ar taip kaip elgėsi Jėzus Kristus.
 
Kun. Edmundas Rinkevičius